Kaip visata išpildo Jūsų norus

Išpildyti norai. Ar tikrai būtent to norėjome?

Išreiškiant norus labai svarbu pasinaudoti patarle – „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą – kirpk.“ Tuo metu, kai išreiškiame norus gali atrodyti, jog būtent to ir norime, ir kad būtent tie dalykai mums svarbiausi, bet neįvertinam ilgalaikės perspektyvos. Kaip tai atrodytų pavyzdžiais?
Viena jauna mergina svajojo apie gražų ir gerą vyrą. O geras ir gražus, jai sutilpo į vienintelį žodį garbanotas. Mergina nuoširdžiai norėjo ir tikėjo, kad būtent garbanotas ir bus jos vyras. Visata išpildė šį norą. Noras tapo tikrove. Jaunoji nuotaka taip džiaugėsi savo noro išsipildymu, kad nejučia pajuto, jog už savo gražuolį nudirba visus darbus ir jį išlaiko. Neatsitokėjo net tada, kai mylimasis ją išgražino mėlynėmis. Juk nieko negali būti geriau už garbanotą gražuolį vyrą, o nepatogių smulkmenų galima ir nepastebėti? Nejaugi?
Kita mergina, vardu Joana, svajojo tapti rašytoja. Rašytojai išgyvena negandas, kančias, po to visus savo išgyvenimus aprašo knygose. O svarbūs ir pripažinti tampa po mirties. Ir kuo jaunesni miršta, tuo įpatingesni tampa? Būtent taip merginai atrodė, bet ji vistiek svajojo, kad jos vardas išliks istorijoje tokiu būdu… Pradėjus pildytis norams, mergina pabūgo… Iš kur tos negandos tokiai jaunai? Mirti dar nesiruošė… o savo norus buvo jau pamiršusi…
Vienas jaunas vyras, vardu Steponas, buvo įsitikinęs, kad kuo žmogus dvasingesnis, tuo vertingesnis. Įnirtingai to siekė. Norėjo būti dangiškas ir lengvas, bet fizinį kūną ir jėgą nuvertino. Negi fizinio ir juodo darbo reikia dvasingam žmogui? Bėgant metams jo noras pildėsi. Steponas nesuprato, kur dingsta jėgos ir kodėl jį pradėjo kamuoti įvairios ligos, vyro dvasia stiprėjo, bet tuo pačiu kūnas silpo ir silpo…
Maža mergytė Sofia labai norėjo dėmesio ir rūpesčio, bet jos mama buvo pernelyg užsiėmusi darbais. Augant pastebėjo, kad žmonės labiau rūpinasi sergančiais. Slapčia net troško susirgti, kad ja kas nors pasirūpintų… Ir štai vieną dieną Sofia pajuto tą rūpestį ir dėmesį. Ja rūpinosi artimieji, giminės ir ligoninės personalas. Jos noras po daugybės metų buvo išpildytas. Bet ar būtent šito ji norėjo?
Ir tokių pavyzdžių yra daugybė. Didelė dalis žmonių, net sulaukę savo norų išsipildymo, būna juos pamiršę, ir nesuvokia, kad tai ką gavo, pritraukė savo mintimis. Visad atminkite, kad suvokus savo buvusių norų pražūtingumą, niekada nėra vėlu juos pakeisti kitais, sąmoningesniais norais. Arba priimti visą vyksmą pagal Visatos tvarką. Visata neskriaudžia savo vaikų, tik suteikia jiems pamokas. Įprastai mes žinome kur kas mažiau, kas mums skirta, o savo norais galime netgi sau pakenkti ir apriboti galimybes siekti daugiau, užsidėdami sau ribas, kurių nebegalime peržengti.

Jurgita,
P.S. Straipsnyje vardai išgalvoti, o situacijos pakoreguotos.